Tęsiasi dalyvių registracija į gruodžio 21-23 d. Vilniuje, Litexpo, vyksiančias tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Skirstys šunis „pagal būdingus požymius“

Sausio 21 d. Seime po pateikimo pritarta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį dokumentų neturintys šunys prie pavojingų ir kovinių bus priskiriami pagal jų išvaizdą.

 

Šis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas atvers kelią jokio pavojaus nekeliančių šunų mišrūnų konfiskavimui bei žudymui – įstatymo tekstas pertvarkytas taip, jog kovinio šuns mišrūnu bus laikomas „šuo, kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių“.

Išsamiau: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/seime-toliau-kuriami-budai-kaip-atpazinti-kovinius-ir-pavojingus-sunis.d?id=63805612#ixzz2r6oIWHYt

Primename, kad Lietuvos kinologų draugija visada pasisakė ir siekė panaikinti minėtą sąrašą.

Pateikiame Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos laišką, išsiųstą visiems Seimo nariams.


Gerbiamieji Seimo nariai,

Sausio 21 d. Jūsų svarstymui pateiktas Vyriausybės nutarimas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame vienas iš numatomų pakeitimų (įstatymo 2str. 19 ir 24 dalių pakeitimai) yra šunų skirstymas į „kovinius“ ir „pavojingus“ šunis pagal sąvokas, kurias savo iniciatyva nustatė Valstybinė maisto ir Veterinarijos tarnyba bei Žemės ūkio ministerija.

Šiuo pakeitimu siekiama didinti galimybę atrinkti bent minimalius tokių šunų veislės požymius, kuriuos,  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo nuožiūra, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių,  pavadino „kovinėmis“ ir „pavojingomis“ ir juos masiškai naikinti.

Mes ir kitos visuomenės remiamos gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje, taip pat ir tūkstančiai Jūsų rinkėjų, kurie namuose laiko negrynaveislius (mišrūnus) šunis, esame itin susirūpinę, kad tokia įstatymo pataisa atvers kelius paprasčiausiai atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, šeimų ir vaikų mylimų, kilmės dokumentų neturinčių augintinių. Ir tik dėl to, kad savo išvaizdoje šuo turės bent menkiausią VMVT niekuo nepagrįstos, tiesiog pavadintos „kovinės“ ar „pavojingos“ veislės požymį.

Norime Jus patikinti, kad nepaisant to, jog esame gyvūnus siekianti apsaugoti visuomeninė organizacija, veiklą vykdanti iš mus remiančių tūkstančių žmonių, mums ir mūsų rėmėjams taip pat itin rūpi visuomenės ir vaikų saugumas susidūrus įvairiose situacijose su šunimis.

Būtent todėl iki šiol vis dar bandome įtikinti atsakingas valstybines institucijas, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai neskirstytų šunų pagal jų veisles ar išorinius požymius, tačiau vietoje to būtų kuriamos prevencinės visuomenės apsaugos programos, siekiant apsaugoti žmones nuo bet kokios veislės šunų įkandimų.

Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų. Kasmet, taip pat ir 2013 m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus.

Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikros šunų veislės atstovai yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui negu kitų veislių šunys. Jau ne vienerius metus šunų veislės skirstomos „į pavojingas“, „kovines“, kas reikalauja daug mokesčių mokėtojų pinigų siekiant kontroliuoti gyventojus, laikančius tokių veislių šunis ir jiems taikomus įvairius apribojimus. Bet pateikti skaičiai rodo, kad kasmet šunų įkandimų skaičius vis tiek nemažėja.

Iš mūsų organizacijos atliktos savivaldybių apklausos matyti, kad tarp tūkstančiais kasmet įvairiose savivaldybėse gyvūnų kontrolės tarnybų sugaunamų benamių ar problemas sudarančių ir iš gyventojų konfiskuojamų šunų nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš „kovinių ir pavojingų” šunų veislių sąrašo. Daugiausia sugaunami ar konfiskuojami įvairių kitų veislių šunys ir jų mišrūnai.

Pagrindinis mūsų pasiūlymas – atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį perkelti jų šeimininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei  bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises.

Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą, sudarytų didesnes galimybes mažinti nukentėjusių žmonių skaičių.

Šunų veislių skirstymas į „kovines ir pavojingas“ pagrįstas tik baime dėl tų veislių ir dažnai jas laikančių asmenų išvaizdos. Todėl bandymas įstatymiškai reglamentuoti „kovines ir pavojingas“ veisles kaip „efektyvią“ priemonę šunų įkandimų prevencijai turi didelę populistinę įtaką, bet visiškai nesprendžia problemos.

Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Belgija ir Nyderlandai – visi nurodo, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažino šuns įkandimo incidentų. Tam tikrų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į „pavojingas“ nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma.

Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių.

Visuomenėje pastebimas didėjantis sąmoningumas, kad veislių skirstymas nedaro bendruomenės saugesnės, o tik baudžia atsakingus šunų augintojus bei jų augintinius.

Ir Italija, ir Olandija neseniai atsisakė tokio įstatymo.

Nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų gegužės valstybių, apsvarsčiusių ir atsisakiusių veisles diskriminuojančio įstatymo bei atšaukusių galiojusį įstatymą, skaičius buvo trigubai didesnis negu bendruomenių, kurios priėmė „pavojingų“ veislių įstatymą.

Šuns elgesys negali būti charakterizuojamas pagal jo veislę ir išvaizdą. Visuomenės saugumo problemos centre yra atsakingo šuns auginimo samprata. Todėl reikalingi efektyvūs įstatymai – užtikrinantys šeimininkų atsakomybę už humanišką šunų priežiūrą, auklėjimą bei kontrolę, nepaisant jų veislės ar tipo.

Todėl atsakingos institucijos turi pažvelgti plačiau į problemas, kurias sukelia neatsakingi bet kurios veislės ar neveislinių šunų savininkai. Įvertinti, kodėl nuolatos keliami klausimai lieka vis neišsprendžiami ir imtis efektyvių bei humaniškų prevencinių priemonių…

Atsižvelgdami į tai prašome atmesti siūlomą įstatymo pataisą ir, palaikant mūsų siekį apsaugoti tiek visuomenę nuo šunų įkandimų, tiek žmonių augintinius, rekomenduoti Vyriausybei ar atsakingai institucijai – Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę išsamesniam šio klausimo tyrimui bei efektyvaus sprendimo priėmimui, kuris saugotų visuomenę nuo bet kurio savo elgsena, bet ne išvaizda, pavojingo šuns.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija