Net trys tarptautinės šunų parodos kovo 2, 3, 4 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre Litexpo. Registracija jau prasidėjo!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Samojedas Dunis įgyja patirties

Vaikų ugdymo įstaigose kartu su kinologijos savanoriais lankosi šunys, tarp jų – ir samojedas Dunis.

 

Kviečiame iš arčiau susipažinti su samojedu Klajoklių šuo Dunaj of Benji (Dunis), nemažai pasiekusiu ir šunų parodose. Jis yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos, Baltijos šalių jaunų šunų čempionas, 2012 m. Baltijos šalių jaunimo ir Klubo jaunimo nugalėtojas, Lietuvos šunų čempionas.

Kalbamės su Dunio šeimininke Dalia Mickiene.

Dunį galima sutikti šunų grožio konkursuose, neseniai jį matėme švietimo parodoje Litexpo, jis lankosi vaikų ugdymo įstaigose. Ar tai reiškia, kad ateityje su Duniu užsiimsite kaniterapija?

Kaniterapijos testo Dunis dar nelaikė, tačiau palengva tam ruošiamės. Net nežinau, ar galėčiau pavadinti metų laiko darbą vaikų ugdymo įstaigose kaniterapine patirtimi. Tai tik kelio pradžia, pirmieji bandymai. Tačiau nepaminėti to, kad Dunio noras susitikti su vaikais yra labai didelis, negaliu. Vaikai Duniui teikia labai daug džiaugsmo. Kartais juokauju, kad jis yra „užkerėtas“ vaikų.

Iš ko sprendžiate, kad vaikai Dunį „užkerėjo“?

Dunis nepaprastai nudžiunga pamatęs vaikus: nori vaikų prisilietimų, artimo kontakto, glamonių – tuomet jaučiasi puikiai, atsigula, leidžiasi glamonėjamas. O vaikai gulasi ant jo tarsi ant sniego patalų, aiškiai matyti, kad jaučiasi saugūs, pasitiki šunimi. Tarp Dunio ir vaikų vyksta kažkokie nematomi, paslaptingi mainai. Jeigu vaikai nustoja glaustytis, Dunis nustebęs kelia galvą, inkšdamas kviečia vėl draugauti, būti kartu. Manau, kad tai abipusė terapija – tiek vaikams, tie mūsų samojedui.

Kaip užsiėmimų išvakarėse jūs ir Dunis ruošiatės?

Kad vaikų ir šuns kontaktas būtų malonesnis, iš vakaro, prieš susitikimą, ruošiamės abu: sutvarkau Dunio kailį, reikalui esant, maudau; pati į kirpyklą neinu (juk ne man visas dėmesys – Juokiasi), bet kaupiamės abu su Duniu, kad dalintumės su vaikais tik geromis emocijomis. Atsiriboju nuo kasdienių problemų, galvoju ne apie sunkumus, o apie malonius dalykus. Juk nuo mano nuotaikos ir būsenos priklauso Dunio darbas, šis šuo puikiai viską jaučia – neapsimesi. Tikrai tikiu, kad mano dvasinė būsena lemia šuns savijautą ir darbo kokybę. Niekada nepamirštu svarbiausios taisyklės: terapinis šuo turi būti socialus, kontaktuojantis tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais.

Ar jūsų šunys gyvena nerūpestingą šunišką gyvenimą? Kas jiems teikia džiaugsmą?

Mūsų veislyne šunys gyvena „samojedišką“, laisvą gyvenimą. Žinoma, suderinti samojedų aktyvumą ir išlaikyti aplinkos grožį sodyboje gana sunku, o kartais net neįmanoma. Gaujoje turime tikrų „niokotojų“, sugebančių išrausti didžiausias duobes, tačiau aš juos vadinu pagalbininkais – į išraustas duobes drąsiai galiu sodinti vaismedžius, vaiskrūmius.

Samojedų dėka išlieku energinga ir sveika. Lakstydama ir lygindama išraustas duobes, rankiodama po kiemą pasėtus žaislus, mankštinuosi ir nė minčių nekyla apie sporto salę. Mūsų šunims didžiausias džiaugsmas yra aktyvus gyvenimas, šeimininkų dėmesys ir meilė. Jie laimingi, nes jaučiasi reikalingi.

Gyvename Kauno rajone, Lapių miestelyje. Turime pakankamai erdvės šunims laisvai judėti ir „būti savimi“. Didžiąją laiko dalį jie praleidžia gryname ore, yra užsigrūdinę, sveiki. Man atrodo, kad tą savo sveikatą, gamtos dvasią, laisvės pojūtį jie dovanoja žmonėms, tarsi primena mums, kad mes taip pat esame gamtos dalis. Vaikai dar nėra taip nutolę nuo visa ko pradžios, kaip mes, suaugusieji, todėl ir ryšį su šunimis jie užmezga labai natūraliai, greitai.

Veisdama šunis sukaupėte ankstyvosios šuniukų socializacijos patirties – pasidalinkite savo pastebėjimais.

Gimus šuniukams būna daug džiaugsmo, bet ne mažiau ir bemiegių naktų. Tai didelė atsakomybė, kasdienės pareigos auklėti ir socializuoti šuniukus, tinkamai juos prižiūrėti. Šunų veisėjas, norintis, kad jo veisiami šuniukai būtų socialūs, apie tai galvoja šuneliams dar negimus. Daug laiko skiriame bendravimui su šunimis nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų. Juk reikia juos masažuoti, panešioti, pakeisti buvimo vietą, pratinti prie naujos aplinkos, įvairių garsų.

Praėjusią vasarą pabuvusi šunų elgsenos specialistės Hannos Wojciechowskos seminare apie šunų auginimo kultūrą gavau daug naudingų patarimų apie šuniukų ankstyvąją socializaciją. Visa tai panaudosiu, kad šuniukai gyventų visavertį, laimingą gyvenimą ir pasitvirtintų naujųjų šeimininkų lūkesčiai. Be abejo, nauji šeimininkai taip pat turi tęsti pradėtą darbą, kad šuo taptų žmogaus gyvenimo bendražygiu.

Domitės terapinėmis gyvūnų savybėmis, o kur ieškote informacijos apie kaniterapiją?

Kaniterapijos sritis man labai įdomi, juo labiau, kad ir Dunis į tai linksta. Be to, rūpimais klausimais galiu kreiptis ir į Slovakijoje gyvenančią, kaniterapinės patirties turinčią Dunio „močiutę“, samojedų veisėją Janą Fulierovą.

Norėtųsi apie kaniterapiją daugiau žinoti, išgirsti patirtį sukaupusių kaimyninių šalių atstovų, dalyvauti užsiėmimuose, bet priežastys, lėtinančios šį procesą, tėra dvi – finansų ir laiko trūkumas. Tinkamai išlaikyti veislyną, parinkti aukštos klasės patinus kergimui, turėti lėšų kelionėms į parodas Lietuvoje ir užsienyje, rasti laiko ir pinigų mokymams – nelengva. Bet tikiu, kad pavyks viską suderinti. To linkiu visiems kinologams.