Artimiausios tarptautinės šunų parodos vyks rugpjūčio 3-4-5 d. Druskininkuose. Dalyvių registracija baigta.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šuo be antsnukio…

Šuo be antsnukio Europoje – kasdienybė, Lietuvoje – baudos.

 

Vilniuje jau ketvirti metai keturkojų šeimininkai kartu su savo augintiniais gali išsilaikyti elgsenos (socializacijos) testą, kuris leidžia šunį vedžioti be antsnukio.

Visais kitais atvejais už tai gresia įspėjimai ir net piniginės baudos. Kol daugumoje Europos šalių šunys net nepažįsta tokio daikto kaip antsnukis, Lietuvoje manoma, kad toks prietaisas – gera apsauga nuo neprognozuojamo keturkojo elgesio.

Antsnukio būtinybė – pagal šuns svorį

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad pernai buvo surašyti 339 protokolai dėl gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimų, tarp jų ir augintinio vedžiojimo be pavadėlio ir antsnukio.

Daug tai ar mažai – sunku spręsti, nes iki šiol Lietuvoje neturime vieningos augintinių registravimo sistemos, kuri leistų pasakyti, kiek šunų yra laikoma daugiabučiuose, kiek privačiuose namuose.

Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunys, sveriantys iki 10 kg ir šunų jaunikliai iki 4 mėnesių, gali būti vedžiojami be antsnukio, bet laikant už pavadėlio.

„Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, – rašoma Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše. Šiame dokumente taip pat numatyta, kad šunis reikėtų vedžioti tik specialiose įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse.

Jei tokių aplink gyvenamąją vietą nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

„Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio“, – išimtis, kuomet antsnukis nebūtinas, taip pat numato aprašas.

Už šių taisyklių nepaisymą, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos – įspėjimas arba bauda iki 200 Lt. Jei pažeidimas padaromas ne pirmą kartą, gresia didesnės baudos, kartais netgi su gyvūno konfiskavimu.

Nueita lengviausiu keliu

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako, kad nutarimas šuniui dėti ar nedėti antsnukio pagal jo svorį, nėra pats logiškiausias, nes ir maži šunys gali būti agresyvūs, o dideli – ramūs.

„Kol kas nueita paprasčiausiu keliu. Priimtas sprendimas, kad mažas šuo negali padaryti daug žalos, todėl jam ir nereikalingas antsnukis – tikriausiai tokia yra logika. Iš kitos pusės žinome, kad yra kai kurių veislių šunys, kuriems antsnukis tikrai yra nebūtinas, nors pagal taisykles jiems jo reikia“, – situaciją komentavo R. Kazlauskaitė.

Tiesa, Vilniuje taikoma viena išimtis – antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išsilaikę taip vadinamą socializacijos testą. Tokią galimybę ketvirti metai suteikia LKD, jos vadovė skaičiuoja, kad tokių pažymėjimų Vilniuje jau išduota keli šimtai.

„Tokia Vilniaus miesto siūloma tvarka yra pakankamai gera. Tai skatina auklėti, mokyti savo šunį, nes socializacijos testą gali išlaikyti tik mokytas šuo. Išauklėtas šuo savaime tampa mažiau pavojingas aplinkai“, – pasakojo R. Kazlauskaitė.

Žmonės, kartu su savo augintiniais išlaikę specialų testą, šunį vedžiodami paprastai su savimi turėtų turėti ir šio testo pažymėjimą, kurį reikalui esant gali parodyti pareigūnui ar triukšmą keliančiam praeiviui. Tokio testo kaina Vilniaus mieste siekia apie 25 litus. Tiesa, pažymėjimas yra išduodamas ne tik šuniui, bet ir jo šeimininkui, todėl šeimos nariams neperduodamas, visi vedžiojantys šunį turi išsilaikyti atskirus testus.

Antsnukis problemos nesprendžia

Lietuvoje šunims dedamas antsnukis paprastai suprantamas kaip apsauga nuo neprognozuojamo, agresyvaus, neišdresuoto gyvūno elgesio, tačiau pašnekovė abejojo šio teiginio pagrįstumu.

„Jeigu kalbėtume tiesiai šviesiai – tai nėra tokia jau didelė apsauga…  Šuo potencialiai gali įkąsti, nes turi dantis“, – svarstė R. Kazlauskaitė.

Anot jos, Europos šalių praktika rodo, kad yra labai mažai šalių, kuriose šunys privaloma tvarka turi dėvėti antsnukį: „Nesu tikra, kad iš viso rasite šalį, kurioje antsnukis yra privalomas, – abejojo R. Kazlauskaitė. – Gal Rusijoje kur nors, bet ten jeigu toks dalykas ir yra, niekas nepaiso tokių taisyklių, ir Baltarusijoje tas pats. Pas mus yra labai klaidingai manoma, kad jeigu uždėsime antsnukį, niekas nesikandžios. Užmirštamas vienas dalykas, kad tų šunų, kurie kandžiojasi, šeimininkai taisyklių nepaiso – gali taisykles rašyti kokias tik nori. O antsnukius deda tie patys šeimininkai, kurie tvarkingai išauklėja šunis ir kurie ir be antsnukio nesikandžioja. Tokia yra tiesa“.

Kaip išeitį iš šios paradoksalios situacijos moteris teigė matanti privalomą socializacijos testo įteisinimą. Tuomet keturkojų šeimininkai galėtų laisva valia pasirinkti – arba šunį visada vedžioti su antsnukiu, arba jį išdresuoti ir tuomet antsnukis nebūtų privalomas.

Rūta Levickaitė

Stasio Barausko nuotr.
www.lrytas.lt/grynas, 2013 m. kovas
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/suo-be-antsnukio-europoje-kasdienybe-lietuvoje-baudos.d?id=60971365

Išsamiau apie elgsenos testo laikymą: http://www.kinologija.lt/?p=1212&lan=ltu