Tęsiasi dalyvių registracija į gruodžio 21-23 d. Vilniuje, Litexpo, vyksiančias tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Rasti bendrą kalbą su savo šunimi

Šunų parodose vis dažniau galima pamatyti kitokią, ne vien su šunų ekspertize susijusią, veiklą.

 

Sausio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusios Tarptautinės šunų parodos metu pasirodė būrys Kauno dresūros mokyklos „Reksas“ auklėtinių.

Treneris Egidijus Brazys vedė paskaitą apie šunų teigiamą motyvaciją ir mechaninį pagalbininką „klikerį“.

Parodomąją programą pristatė šios mokyklos senbuviai – bobteilė Sera, dobermanė Reina, Jorkšyro terjerė Žuža, amerikiečių buldogė Dara ir Berno zenenhundas Kaprizas su šeimininkėmis.

Prie jų prisijungė ir mažųjų veislių grupės naujokėliai – Džeko Raselo „sesutėms“ Džesei ir Besi tai buvo pirmasis pasirodymas.

Visi puikiai pasirodė ir sulaukė susižavėjusių žiūrovų plojimų.

Labiausiai publiką užvedė Berno zenenhundas, kuris žaidė krepšinį ir „išplėšė“ Kauno „Žalgiriui“ pergalę. Prieš ką? Bet juk ir taip aišku: prieš „Lietuvos Rytą“!

Žalgirio“ arenoje pasibaigus parodomajai programai pakalbinome dresūros mokyklos „Reksas“ įkūrėją Egidijų Brazį.

„Tai puiki edukacinė veikla, pristatanti kinologiją plačiąja prasme. Kalbėjome apie šunų mokymą, atsakėme į rūpimus klausimus. Susidomėjimas buvo didelis, nes žmonėms įdomu ne tik į lakstančius po ringą akis paganyti, bet ir iš arti pamatyti, ką šunys moka, stebėti jų elgesį,  pasirodymą. Žmonėms tai puiki vieta susitikti su kinologais, padiskutuoti“, – sakė E.Brazys.

Esate sukaupęs nemažą dresuotojo patirtį. Aštuoneri metai „Reksui“ ir daugiau kaip 15 metų šunų dresūros srityje – ar pastebite gerų pokyčių žmonių požiūryje į šunis, didesnę žmonių atsakomybę, įstatymų paisymą, nors ir kokie nenaudingi šunų šunininkams jie būtų?

Taip, tikrai jaučiu didesnę šunų savininkų atsakomybę. Šuo jau ne „atributas“ prie būdos ar namo, o daugeliui jau tapo šeimos nariu, kuriam skiriama daug dėmesio, perkamas geras maistas, einama kartu pasivaikščioti. Tikrai nebėra taip, kaip ankščiau: šuo – prie „lenciūgo“ arba tik voljere, neva ten ir pasilakstys.

Žmonės dabar į mus kreipiasi net prieš įsigydami šunį, paprašo asmeninės konsultacijos, kaip šunį pasirinkti, auklėti, socializuoti, suformuoti tinkamus augintinio įgūdžius.

Taip pat jaučiamas didesnis žmonių su savo augintiniais pagausėjimas dresūros mokyklose. Na, bent jau pas mus (Šypsosi). Atveda į mokyklą šuniukus jauno amžiaus, 3-4 mėnesių. Turime atskirą klasę mažyliams, nes šuniuko amžius tarp 2-5 mėnesių yra svarbiausias socializuojant bei auklėjant jauną gyvūną.

Taip pat kreipiasi agresyvių arba bailių šunų šeimininkai, nes mes specializuojamės šioje srityje. Ateina pasitarti ir išspręsti šias problemas, o ne sprendžia patys arba palieka likimo valiai, kas paprastai tik pablogina situaciją. Dar svarbu, kad žmonės klausia, kokia metodika mes remiamės, ar nenaudojame bausmių mokydami šunis. Tai rodo didesnę žmonių atsakomybę. O juk anksčiau žmonėms tokių klausimų nekildavo.

Iš pradžių šunų šeimininkai stebi mūsų treniruotes, įvertina, ar jiems priimtina tokia metodika. Daugumai savininkų patinka pozityvios motyvacijos metodika, o ne mokymas baudžiant šunį. Toks savininkų požiūris mus labai džiugina.

 

 

Savo mokyklos filosofijoje akcentuojate, jog esate tik tarpininkai tarp šuns ir šeimininko. Ar lengva būti tarpininku, kai žmonės būna visiškai „žali“ šunų auginimo srityje. Ar dažnai tenka apgailestauti, kad toks puikus šuo pateko tokiam netikusiam, nepatyrusiam šeimininkui. Ar teko pasakyti: „Žmogau, kam tau šuo?“

Savo klientams pabrėžiu: mokau jus elgtis su šunimi ir rasti bendrą „kalbą“. Išmokysiu jus tinkamo elgesio, komandų. Suteiksiu žinių, o jūs jas taikysite.

Manau, reikėtų atskirti dvi sąvokas: dresuotojas – tai žmogus, treniruojantis šunis, o kinologas ar instruktorius – tai žmogus, mokantis žmones elgtis su savo augintiniais, gebantis perteikti savo žinias ir patirtį, vedantis seminarus ar vykdantis švietėjišką veiklą kinologijos srityje.

Tai žmogus, kuris dalijasi gerąja patirtimi su savo kolegomis. O tokių šunų šeimininkų, kuriems norėjosi pasakyti: „Žmogau, na kam tau šuo?“, esu sutikęs tik keletą.

Socialus šuo. Kokį apibrėžimą duotumėt? Galbūt dažnai šį apibrėžimą kartojate savo mokyklos  lankytojams?

Socialus šuo – tai šuo, nekeliantis pavojaus aplinkiniams, neagresyvus, tačiau ir nebailus. Bet noriu atkreipti dėmesį: dresūra nėra panacėja, kad šuo taptų socialus, svarbiausia – tinkama šuniuko socializacija nuo 2 iki 5 mėnesių amžiaus.

Tai kaip vaikas, kuris moka matematiką, istoriją ar kalbas, bet yra baikštus arba agresyvus pertraukų metu, nemoka bendrauti, nes savo laiku nebendravo su bendraamžiais, kitais žmonėmis. Kai toks vaikas ateina į mokyklą, dėl socializacijos stokos jis sunkiai pritampa, elgiasi neadekvačiai.

Lygiai taip su šunimi, jeigu jis ir vykdo pagrindines komandas sėdėt, gulėt, greta, tai dar nereiškia, kad elgsis tinkamai, laisvai paleistas, žaisdamas su kitu šunimi ar būdamas žmonių draugijoje.

Per mūsų mokyklos pasirodymus siekiame šviesti būsimus arba esamus šunų šeimininkus, kaip elgtis, kaip mokyti savo augintinius be bausmių, per teigiamą motyvaciją.

Norime įrodyti, kad ir be griežtų ar „smaugiamų“ pavadžių, be tampymų, neskriaudžiant šuns, nemuštruojant, galima visko išmokyti.

Dresūros mokyklos „Reksas“ nuotr.