Net trys tarptautinės šunų parodos kovo 2, 3, 4 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre Litexpo. Registracija jau prasidėjo!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Ar „agresyviųjų“ sąrašas keičia padėtį?

Įkando šuo? Kaltas ne jis, o už savo gyvūną neatsakantis šeimininkas.


Naujasis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas vis dar tebekelia aršias diskusijas. Pateikiame anksčiau skelbtą, bet vis dar aktualią, L. Veličkaitės nuomonę apie „agresyviųjų“ sąrašus ir primename, kad Lietuvos kinologų draugija deda visas pastangas, kad šis sąrašas būtų panaikintas.

Priimant  Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, viskas prasidėjo nuo siūlymo uždrausti laikyti kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus. Po to reikalai įsisiūbavo – Seimo narė A. Zuokienė nusprendė, kad verta pavojingais laikomus šunis uždrausti laikyti daugiabučiuose (tokia pataisa ir buvo priimta. – Red.).

Bendrą vaizdą, kaip tokie „siūlytojai“ suvokė situaciją, galima susidaryti iš Seimo narės A. Zuokienės ištartos frazės (kalbama apie draudimą pavojingus šunis laikyti bendrabučiuose): „Jei bus išbrauktas šis ribojimas, tai kai pamatysite spaudoje antraštes apie tai, kad koks nors bulterjeras ar amerikiečių dogas – būtent tos šunų rūšys, kurios yra įtrauktos į tą pavojingų šunų veislių sąrašą – kam nors įkąs, tai žinokit, kad tada tikrai reikės prisiimti ir asmeninę atsakomybę, nes jūs būtent ir būsite prisidėję prie tų nelaimių.“

Dabar jau buvusi Seimo narė turbūt labai nustebtų išgirdusi, kad jos minėti „visokie bulterjerai“ mūsų šalyje nėra priskiriami nei pavojingiems, nei koviniams – jie visiškai legalūs, o apie tokią veislę, kaip „amerikiečių dogas“, dar negirdėjo nė viena kinologų organizacija.

Lietuvoje niekas negali pasakyti, kokių veislių atstovai atsakingi už tuos statistikoje minimus 5,5 tūkst. apkandžiojimų per metus (2012 m. – 6519 atvejų, tačiau tai bendras žmones sužalojusių gyvūnų, ne vien šunų, skaičius – Red.). Nėra atlikta jokių tyrimų, tačiau priežastys sugalvojamos pačios įvairiausios…

Kiek teko domėtis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) ar kalbėtis su policijos atstovais, jie  neišskyrė kokios nors šunų veislės, bet pabrėžė žmonių neatsakingumą ir netinkamą elgesį.

Negi niekas nesusimąstė, kodėl mūsų šalyje incidentai dažniausi šiltuoju metų laiku? Ogi tada visi darniai skuba į sodus ir sodybas, kepa šašlykus ir geria alų (na, ne tik alų), o atžalos bei šunys bėgioja neprižiūrimi.

Nepamirškime ir tų girtų dėdžių bei tetų, kurie „įgavę drąsos“ eina pakštelėti šuniukui į nosytę, bei tų, kurie nesugeba ir nenori suvaldyti savo šunų, nepriklausomai nuo jų veislės.

Bet pasiremkime kitų šalių patirtimi.

Ispanijos valdžia užsakė oficialų tyrimą – paaiškėjo, kad dešimt metų iki įstatymo priėmimo incidentų, susijusių su žmonių apkandžiojimais, buvo mažiau, o daugelyje jų „dalyvavo“ ne oficialiai pavojingomis laikomos veislės.

Jungtinėje Karalystėje įstatymas, ribojantis tam tikrų šunų auginimą, priimtas nuo 1991 metų, tačiau šunų užpuolimų nemažėja.

Vokietijoje pastebėta, kad uždraudus „pavojingus“ šunis, pradėjo gausėti „draugiškomis“ laikomų veislių atstovų išpuolių.

Prancūzijos veterinarai, draudimo bendrovės ir gydytojai po prieš tam tikras veisles nukreiptų įstatymų priėmimo nepastebėjo jokio įkandimų atvejų sumažėjimo.

Italijoje, Olandijoje, Belgijoje „agresyvių“ šunų sąrašų atsisakyta.

Taigi gal vertėtų objektyviai įvertinti, kodėl šunys kanda, ir kovoti su tikromis priežastimis, o ne šokinėti aplink vėjo malūnus – nors, žinoma, prieš liaudį politikams tai leidžia sulaukti populiarumo ir pripažinimo, parodant, kad jie „kažką daro“…

O juk daug naudingiau būtų skirti jėgas įstatyminių sankcijų orientavimui į konkrečius asmenis, skatinančius ar toleruojančius laikomų gyvūnų agresiją, prevencinio visuomenės švietimo skatinimui bei galimybės įvesti privalomus socialumo testus visiem šunims.

Europos veterinarų asocaicijos nuomone, vienintelis kelias šunų agresijos prevencijai bei kontrolei – tiesioginių priemonių taikymas atskiriems šunims ir jų šeimininkams.

Gal kada nors suprasime, kad nėra „agresyvių“, „kovinių“, „pavojingų“ šunų veislių – yra tik už savo gyvūną neatsakantys šeimininkai. Šitaip „tobulinant“ įstatymus visuomenė saugesnė netaps, o išnaikintas šunų veisles pakeis kitos. Juk kelyje įvykus avarijai, nebaudžiame kokios nors transporto priemonių grupės – baudžiame vairuotoją?

Reikia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau žodžiai „agresyvus šuo“ bus siejama ne su konkrečia šunų veisle, bet su konkrečiu individu.

Laura Veličkaitė, www.lrytas.lt, 2012-10-04, rubrika „Bendraukime“.

J.Jusionytės nuotr.