Gruodžio 21-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje (Laisvės pr. 5) Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Babeziozė – sunki liga

Veterinarijos gydytojai šį pavasarį labai dažnai diagnozuoja babeziozės atvejus – rūpinkimės savo augintiniais.

Babeziozė – tai pirmuonių babesia sukeliama liga.

Babezioze serga šunys, arkliai, galvijai. Šunims šią ligą sukelia babesia canis ir babesia gibsoni.

Į šuns organizmą pirmuonį perduoda ganyklinės erkės – dermacentor pictus, dermacentor marginatus, taip pat Ixodes genties erkės.

Patekę į organizmą pirmuonys „apsistoja“ raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, juose ir dauginasi. Besidaugindami pirmuonys eritrocitus suardo.

Laiku nepastebėjus babeziozės sukeltų pirmųjų požymių, ši liga šuniui gali tapti mirtina.

Lietuvoje nėra vakcinos nuo šios ligos, todėl labai svarbi prevencija.

Būtina saugoti savo šunį nuo erkių. Prevencija – tai ne tik rūpinimasis pačiu šunimi. Būtina prižiūrėti ir savo namų aplinką. Erkės žiemoja sausuose žolės stiebeliuose, todėl, jei norite turėti švarią nuo erkių aplinką, pasirūpinkite, kad aplink namus žiemai neliktų apleistų žolynų, įvairių šabakštynų.

Šuns apsauga nuo babeziozę sukeliančių erkių atliekama naudojant specialius lašus, antkaklius, pudras.

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 6-20 dienų po erkės įsisiurbimo.

Babeziozės požymiai:

•    Iš pradžių šuns gleivinės parausta, po kelių dienų – pašviesėja (irstant eritrocitams, vystosi anemija), vėliau gali tapti melsva arba gelsva.

•    Antrą, trečią dieną po pirmųjų ligos požymių pasikeičia šlapimo spalva – irstant eritrocitams, iš jų į kraują patekęs hemoglobinas pašalinamas su šlapimu, todėl šlapimo spalva pasikeičia nuo oranžinės iki tamsiai rudos. Dalis hemoglobino suskaidoma į bilirubiną, kuris nudažo gleivines geltonai. Eritrocitų irimo produktai paveikia šuns kepenų ir inkstų veiklą, nuodija organizmą iš vidaus.

•    Šuo pasidaro vangus, karščiuoja, praranda apetitą, sunkiau kvėpuoja.

•    Neretai nusilpsta užpakalinės galūnės, šuo svirduliuoja, sunkiai atsikelia.

Kadangi visiems organams deguonį „pristato” eritrocituose esantis hemoglobinas, esant jo trūkumui, organizmas iš lėto dūsta. Šunims, turintiems širdies nepakankamumą arba sergantiems inkstų, kepenų ligomis, paprastai liga vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems sveikiems gyvūnams.

Babezioze sergantys šunys (jeigu tai ne ūmi/žaibinė forma) paprastai būna liesi, vangūs, neturi apetito, svirduliuoja, dehidratavę (sumažėjęs organizmo skysčių kiekis), blyškiomis arba gelsvomis gleivinėmis. Negydoma liga gali tęstis kelias savaites, bet galutinė ligos baigtis ta pati – dauguma susirgusiųjų nugaišta.

Persirgęs gyvūnas įgyja nepatvarų imunitetą, todėl gali vėl užsikrėsti šia liga arba liga gali recidyvuoti (atsinaujinti) stresą patyrusiam, prastai šeriamam, pervargusiam šuniui be pakartotinio užkrato patekimo.

Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių bei atlikus kraujo tyrimą.

Ar gali babeziozė sukelti epilepsiją? Neįrodyta, kad babezijos kaip nors paveikia nervinį audinį ir nervų funkcijas (epilepsija yra nervinė, smegenų liga). Įtarimas, kad po 1-2 mėn. po babeziozės persirgimo babezijos gali įtakoti epilepsijos priepuolį, yra ginčytinas.

Babezijos neįtakoja nei pirminės, nei antrinės epilepsijos priepuolio. Babezijos gali pakenkti inkstų, kepenų funkcijoms. Todėl patartina, kai gyvūnas pasveiksta, padaryti jo kraujo tyrimus – ištirti inkstų, kepenų funkcijas.

Veterinarijos gydytoja Vaida Velykytė

Naudota informacija:
1. Prof. V. Šarkūnas, dr. M. Šarkūnas. Žurnalas „Vetinfo”, 2004.
2. C. Wyatt Cleveland, DVM; David S. Peterson, DVM, PhD; and Kenneth S. Latimer, DVM, PhD. Class of 2002 (Cleveland), Department of Medical Microbiology and Parasitology (Peterson), and Department of Pathology (Latimer), College of Veterinary Medicine, The University of Georgia, Athens, GA 30602-7388.

A. Staskevičiaus nuotr.