Gruodžio 21-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje (Laisvės pr. 5) Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Kodėl verta rinktis veislinį šunį?

Rinkdamasis augintinį būsimasis šeimininkas turi sukaupti kuo daugiau informacijos apie patinkančią šunų veislę ir konsultuotis su specialistais…

Veislinis ar neveislinis: kas geriau?

Tarptautinė kinologų federacija (FCI), kurios narė yra ir Lietuvos kinologų draugija, pripažįsta 343 šunų veisles.

Kaip iš gausybės šunų veislių išsirinkti patį tinkamiausią?

Kodėl verta pirkti veislinį gyvūną?

Apie tai galima sužinoti šunų parodose, šunų mylėtojų klubuose, kurių yra kiekviename didesniame Lietuvos mieste, šunų veislynuose pas veisėjus.

Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, kuriuose pažymėtas integrinio grandyno (mikroschema) numeris. Šunų kilmės dokumentuose nurodyti šuns tėvai, protėviai ir jų pasiekimai.

Šiuos dokumentus išduoda Lietuvos kinologų draugija. Kilmės dokumentai yra garantas, kad šuniuko tėvai ir protėviai dalyvavo ir buvo įvertinti parodose, atliko sveikatos tyrimus, laikė psichikos arba pan. testus.

Veislinių šunų veisimas yra griežtai reglamentuotas, taigi, su šuniuko kilmės dokumentais jūs gaunate garantiją, kad šuo atitinka veislės standartą ir neturi įgimtų sveikatos arba elgsenos sutrikimų.

Kas geriau: kalytė ar patinas?

Kalės periodiškai rujoja, tuo metu gali pasikeisti jų elgsena. Rujos  metu jos negali dalyvauti šunų parodose, medžioklėje, dresūros užsiėmimuose. Tačiau manoma, jog kalytės yra prieraišesnės, ramesnės.

Patinai yra įspūdingesnės išvaizdos, stipresni, masyvesni. Jie visada darbingi, lyderiai (dėmesio: net mažas šuniukas siekia tapti „šeimos galva“ – lyderiu). Patinai yra aktyvesni, labiau siekia dominuoti.

Kokios veislės šunį įsigyti?

Rinkdamiesi veislinį šunį, pirmiausia įvertinkite savo gyvenimo būdą. Jeigu esate sportiškas ir energingas, jums tiks ir kurtai, ir skalikai, ir pudeliai – veržlūs, judrūs šunys. Jeigu esate vyresnio amžiaus ir labiau vertinate ramybę, retai išsirengiate į gamtą, rinkitės dekoratyvų šunelį – mažąjį špicą, mopsą, prancūzų buldogą, pekiną, čihuahua.

Kritiškai įvertinkite savo būsto dydį – mažame bute didelis, labai judrus augintinis gali jaustis suvaržytas. Jeigu retai jį išvesite į lauką, jam nepakaks judėjimo ir erdvės normaliam vystymuisi. Jeigu turite namą, sodybą, dažnai išvykstate į gamtą ir pats esate judrus – šuns pasirinkimo laisvė neribota.

Apsispręskite, kam jums reikia šuns: apsaugai, laisvalaikiui praleisti, sportuoti, dalyvauti parodose, vienatvei prablaškyti.

Trumpaplaukį ar ilgaplaukį? Tai skonio ir kantrybės reikalas. Ilgaplaukių priežiūra atima daugiau laiko, tačiau nemanykite, kad trumpaplaukių nereikia šukuoti ar maudyti.

Dabar daugelis šunų veislių auginami kaip žmonių kompanionai – aviganiai nebegano, skalikai nebemedžioja, nes pakito ir žmonių gyvenimas. Tačiau vis tiek nederėtų pamiršti: įgimtos šunų savybės niekur nedingsta, todėl žmogaus pareiga suteikti veisliniam šuniui kokybišką gyvenimą, nevaržyti jo prigimties. Taigi, rinkdamiesi veislinį šunį, įsigilinkite, kokiu tikslu jis išvestas, kokie svarbiausi bruožai būdingi jūsų pasirinktai šunų veislei.

Kada parsigabenti naująjį įnamį į savo namus?

Tuomet, kai surinksite apie patinkančią šunų veislę pakankamai informacijos. Kai apsilankysite šunų parodose ir veislynuose. Kai visi šeimos nariai norės augintinio. Kai savo šeimos biudžete numatysite išlaidas kasdienei šuns priežiūrai, sveikatai. Kai turėsite kam palikti savo augintinį atostogų arba komandiruočių metu. Kai būsite susipažinęs su Gyvūnų gerovės įstatymu, vietovės, kur gyvenate, šunų laikymo taisyklėmis.

Geriausia įsigyti ne jaunesnį kaip 3 mėn. šuniuką. Puiku, jeigu jis paskiepytas. Pasidomėkite, ar kalei motinai ir šuniukams duota vaistų nuo vidaus parazitų. Iš vados rinkitės žvalų, smalsų, švariomis akutėmis, sveiką šuniuką.

Šuns kailiukas neturi būti pleiskanotas, jis turi žvilgėti, oda turi būti sveika. Nesirinkite baikštaus, liūdno, išpampusiu pilveliu arba pernelyg lieso augintinio. Renkantis augintinį patartina pasikviesti į talką šunų specialistą.

Į savo namus naująjį įnamį geriau parsigabenti artėjant savaitgaliui arba atostogoms, kad šuniukui ir jums būtų laiko apsiprasti.

Šunys, priklausomai nuo jų dydžio, išgyvena 10-15 metų. Mažų veislių šuneliai gyvena ilgiau.

Šuns ir žmogaus amžiaus santykį galima išreikšti tokiais skaičiais: 1×15 = 15 (vieneri šuns metai lygu penkiolikai žmogaus metų); 2×12 = 24; 5×7 =35; 10 x 6 = 60; 15×5 = 75.

Reikmenys ir kasdieniai dalykai

Parsivežus augintinį, ne laikas ieškoti jam „kraitelio“. Svarbiausius šuns daiktus turite įsigyti iš anksto.

Pirmiausia jam reikės 2 dubenėlių: vieno ėdalui, kito vandeniui (lakinkite ne pienu, o vandeniu). Sveikiausia ir patogiausia šerti, kai dubenėliai įtvirtinti specialiame stovelyje.

Kokį ėdalą duoti šuniui, patars jo veisėjas. Didžiausia klaida, kurią jūs galite padaryti – šerti šunį žmonių maistu ir leisti jam nuolat kaulyti gardžių kąsniukų.

Dubenėlių, kaip ir guolio, kur šuniukas ilsėsis, vietos geriau nekaitalioti. Mažas šuniukas turi būti pratinamas prie vietos ir tvarkos.

Patyrę kinologai rekomenduoja įsigyti surenkamą narvą arba didesnę pervežimo dėžę – tai taps šuns namais, saugia buveine. Anksti pripratintas prie savo narvo, visuomet noriai jame pasiliks, nepridergs namų, nesunkiai išmoks keliauti. Pratindami venkite prievartos, nepalikite narve per ilgai.

Šuniukai mėgsta žaisti ir viską graužti, todėl geriau iškart įsigykite tvirtesnių žaislų (susuktos virvės, poliuretano kamuoliukai).

Venkite mažų, lengvai sukramtomų žaislų, nes smulkias atplaišas šuo gali praryti. Neleiskite graužti tuščių plastmasinių butelių ir kt. pavojingų daiktų, pavojingos atplaišos gali sužaloti burnos ertmę, virškinamąjį traktą. Vaikiški minkšti žaisliukai taip pat nėra tinkami šuniui.

Jau pirmomis dienomis šuniukui prireiks antkaklio ir pavadėlio. Eidami jų pirkti, žinokite augintinio kaklo apimtį. Šiuos aksesuarus teks pirkti ne kartą, nes šuniukai labai greit auga. Rinkitės minkštos odos antkaklius. Mažiems šuniukams nepatartina segti metalinių grandinėlių, storų sintetinių antkaklių, kadangi dar nesusiformavusios jų gerklos.

Šuniukams labiausiai kenkia drėgmė ir skersvėjai, todėl žiemą ir rudenį gali prireikti šuniškų rūbelių: liemenės, kombinezono (saugokite jo krūtinės ląstą, papilvę).

Vasarą saugokite šuniuką nuo šiluminio smūgio, per karščius nepalikite uždaryto automobilyje arba pririšto saulėkaitoje.