Gruodžio 21-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje (Laisvės pr. 5) Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

LKD surengė Tarptautinę konferenciją

Vasario 5-6 d. Vilniuje įvyko Tarptautinė gyvūnų gerovės konferencija „Atsakingas gyvūnų augintinių savininkas“.

 

Konferenciją sostinės „Naručio“ viešbučio konferencijų salėje suorganizavo Lietuvos kinologų draugija kartu su Tarptautine gyvūnų globos organizacija „Vier Pfoten“ bei Austrijos ambasada Vilniuje. Konferencija vyko anglų kalba.

Šiame 2 dienas trukusiame renginyje dalyvavo FCI teisėjai ir kt. delegatai, kurie prieš tai aptarė parodų organizavimo bei teisėjavimo klausimus FCI išvažiuojamuosiuose posėdžiuose Vilniuje.

Į gyvūnų gerovės konferenciją atvyko Seimo nariai P.Auštrevičius ir Z.Užlytė, LR žemės ūkio ministerijos, Respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos bei gyvūnų globos organizacijų atstovai.

Konferencijoje pirmininkavo „Vier Pfoten“ vadovė Marlene Wartenberg. Įžanginėje savo kalboje ji pristatė Europos Komisijos požiūrį į gyvūnų gerovę, apžvelgė Lisabonos sutarties 13-ojo skyriaus principus.

FCI Generalinio komiteto narys, Olandijos kinologų klubo prezidentas, garsus afganų kurtų veisėjas Gerard‘as Jipping savo pasisakyme iškėlė filosofinius klausimus: koks apskritai turi būti atsakingas šuns šeimininkas? Ar visi esame atsakingi, ar nevengiame permesti atsakomybę kitiems? Jo nuomone, svarbiau yra ne pompastiškos prezentacijos, o realiai pasirengę, besirūpinantys gyvūnų gerove žmonės.

Pasak G.Jipping‘o, veiksmingas yra ne botago, o riestainio principas. „Atsakingus šunų veisėjus reikia skatinti, dažniau viešinti jų pasiekimus“, – įsitikinęs FCI Generalinio komiteto narys G.Jipping.

Lietuvos kinologų draugijos poziciją atsakingos šunų savininkystės klausimu pristatė LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. Ji atkreipė dėmesį į LKD priimtus ir nuolat atnaujinamus Šunų veisimo nuostatus, privalomus kai kurių šunų veislių sveikatos bei DNR tyrimus, kitus veisėjo atsakomybę didinančius reikalavimus. Savo pasisakyme ji daug dėmesio skyrė visuomenės švietimo klausimams, privalomam gyvūnų ženklinimui ir registravimui.

Konferencijos pranešėjai kalbėjo ne vien apie šunų ar kačių, bet ir apie kitų naminių gyvūnų gerovę.

Žirgų gerovės klausimus išsamiai pristatė „Vier Pfoten“ organizacijos atstovas Ovidiu Rosu. Apie jaunųjų gyvūnų mylėtojų švietimą, įvairius švietimo projektus konferencijoje pasisakė viešnia iš Rumunijos Ioana Dungler.  Apie skirtingus šunų ir kačių poreikius įdomiai kalbėjo bulgarė Marina Ivanova.

„Gyvūnai yra juslios būtybės, gebančios jausti skausmą, kentėti, turinčios individualius poreikius. Tai įvertinant Europos Sąjungoje pripažįstama gyvūnų gerovės svarba etiniu, socialiniu, ekonominiu aspektu. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, siekiama kuo aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – apžvelgdamas gyvūnų gerovės padėtį mūsų šalyje sakė Respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Masiulis.

Su konferencijos pranešimų temomis ir prelegentų sąrašu galima susipažinti čia.